Apie mus |Kontaktai |DUK |Klauskite Kėdainių miškas - Miškų ūkis Kėdainių miškas - Miškų ūkis Kėdainių miškas - Miškų ūkis

UAB “Kėdainių miškas”

Birutės g. 8, Kėdainiai, LT-57175
Tel. 8 687 23139
El. paštas info@kedainiumiskas.lt
Tinklalapis www.kedainiumiskas.lt 

Pirmadienis-Ket 08.00-17.00
Penktadienis 08.00-15.00.

 

keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją, keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją, keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją, keleivių vežimas, siuntų gyvūnų vežimas keleivių vežimas iš/į Lietuvą Lenkiją Vokietiją Belgiją Prancūziją Ispaniją Angliją
 
Miškų ūkis
Apie mišką ir miško ūkį

Jūsų dėmėsiui pateikiame miškų ūkio sąvokų apibūdinimą.

MIŠKAS – ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, natūralioje augimvietėje brandos amžiuje pasiekiančiais ne mažesnį kaip 7 m aukštį, kita miško augalija, išretėjęs ar netekęs augalijos dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių (kirtavietės, degimvietės, aikštės).

TAKSACINIS SKLYPAS
– miško žemės plotas suskirstomas į apaugusį mišku (medynai) ir neapaugusį mišku (aikštės, kirtavietės ir kt.). Medynai vienas nuo kito skiriasi augančiomis medžių rūšimis, jų amžiumi, skalsumu, augimvietėmis ir kt. rodikliais. Pilnas sklypų aprašymas pateikiamas taksoraštyje. Sklypuose rekomenduojamos ūkinės priemonės surašomos į kirtimo, atkūrimo ir kitų darbų žiniaraščius.

img   Plačiau
Miškų apsauga nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų

Miško apsauga

Miško apsaugos uždaviniai - saugoti mišką ir jo išteklius nuo miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, naminių gyvulių daromos žalos; taip pat saugoti mišką nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, ligų, kenkėjų ir kitų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų.

Kaip rodo praktika ir moksliniai tyrimai, vabzdžių kenkėjų invazijas kertant šviežiai užpultus, džiūstančius ar neseniai (tais pačiais metais) nudžiūvusius medžius pristabdyti ir/ar sustabdyti iš esmės galima. Tačiau tada, kai medžiai nudžiūvę prieš trejus ir daugiau metų, jų kirtimas įtakos sanitarinei miško būklei dažnu atveju jau neturi. Taip yra todėl, kad visi vabzdžiai yra gana griežtai specializuoti pagal tai, kokiame medyje – sveikame, apsilpusiame, pūvančiame ir t.t. – jie gali apsigyventi ir plisti. Tad sanitariniu požiūriu reikšmingos tik kelios rūšys, galinčios užpulti ir sunaikinti gyvus, dažniausiai apsilpusius, medžius. Tad ir svarbus tik tų agresyvių rūšių užpultų žalių medžių kuo skubesnis iškirtimas ir pašalinimas iš miško. Kitos senuose sausuoliuose besidauginančios rūšys augantiems medžiams pavojaus nekelia.

Beje, kalbant apie sanitarinę miško priežiūrą ir biologinės įvairovės išsaugojimą, reikia pabrėžti, kad ji labai stipriai įtakoja visuomenės vertinamą estetinį miško vaizdą, ir, reikia pabrėžti – dažnu atveju, neigiama linkme. Ir ne todėl, kad visuomenės akimis matomas vaizdas galėtų nesutapti su optimalaus gamtiniu požiūriu miško vaizdu.

img   Plačiau
Biologinės įvairovės apsauga privačiuose miškuose

Kas kelia grėsmę biologinei įvairovei?

Pasaulinė patirtis rodo, kad natūraliame, žmogaus neveikiamame miške susiformuoja "natūrali" biologinė įvairovė. Pripažinta, kad didelėse natūraliai besivystančio miško teritorijose (ekosistemose) biologinė įvairovė kinta nedaug.
Svarbiausia priežastis, kodėl taip sunku ūkiniuose miškuose palaikyti biologinę įvairovę, yra ta, kad, miškų naudojimui išaugus, kartais miškų resursai naudojami per daug intensyviai, t.y. peržengiama riba, kai dėl žmonių veiklos buveinės pakinta tiek, kad kai kurių rūšių vietinės populiacijos nebegali išlikti, nes prie tokių buveinių pokyčių jos, vykstant evoliucijai, nebuvo prisitaikiusios.

Miškų ūkio veiklai jautriausios yra vadinamosios tikrosios miško gyvūnų rūšys ir rūšys, kurioms būdingos didelės individualios teritorijos, be kitų, apimančios ir retus miško biotopus (ypač šlapius slėnių ir žemumų miškus). Tuomet, kai miškų ūkio veikla labai skiriasi nuo natūralių gamtoje vykstančių procesų, grėsmė iškyla ir kitiems organizmams, kurie gana lengvai plinta, ir jų mikropopuliacijai funkcionuoti nereikalingi didelio ploto miškai.

Augalai, kerpės bei grybai, kaip indikatorinės organizmų grupės, yra plačiai naudojami kuriant nedidelių seno miško plotelių tinklą. Tokius seno miško sklypus, kurie atitinka specialiai numatytus kriterijus, Lietuvoje įprasta vadinti kertinėmis buveinėmis.

img   Plačiau
Miškotvarkos darbai privačiuose miškuose

Bendrai apie miškotvarkos darbus ir jų organizavimą

Valstybinės miškotvarkos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Valstybinis miškų vertinimas (inventorizacija) yra atliekamas visose miško valdose, atrankos būdu. Miškų urėdijose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose parkuose inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą ne tik miško, bet ir valstybinė ne miško žemė (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir kt.).

Medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Valstybinės miškų inventorizacijos specialistai turi teisę įeiti į visas miško valdas, atlikti inventorizacijos darbus ir gauti reikiamą informaciją jiems atlikti.

Valstybinis miškų vertinimas (inventorizacija) atliekamas, taip pat inventorizacijos ir apskaitos duomenys privačių miškų savininkams teikiami nemokamai laikantis Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarkos.

Remiantis valstybinio miškų vertinimo (inventorizacijos) duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę.

img   Plačiau
Privatūs miško savininkai Lietuvoje

Miškų nuosavybės struktūra, o tuo pačiu ir paslaugų sektorius, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje iš esmės keitėsi prasidėjus Žemės reformos procesui. Manoma, kad pabaigus Žemės reformą privatūs miškai sudarys iki 40% visų šalies miškų. Šalies valstybinius miškus pagal turto patikėjimo teisę prižiūri ir tvarko Generalinė miškų urėdija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, kartu su savo 42 regioniniais padaliniais – valstybės įmonėmis miškų urėdijomis.
Tuo tarpu šiuo metu (2004 m. vidurys), privačių miškų sektoriuje yra 202 tūkst. privačių miško savininkų, apie 630 tūkst.ha privačių miškų, o vidutinė privačių miškų valda yra 4,5 ha. Tai sudaro apie 30% bendros miškų teritorijos.
2005 m. sausio 1 d. šalyje buvo įregistruota jau 234,6 tūkst. privačių miškų savininkų, o privačių miškų plotas siekė 764 tūkst. ha. Dabartiniu metu privatūs miškai užima apie 33 procentus visų šalies miškų ploto, o vidutinis privačios miško valdos dydis yra apie 4,5 ha. Palyginti su kitomis kaimyninėmis šalimis (Latvija, Estija, Švedija, Suomija) Lietuvoje vyrauja smulkios privačios miško valdos.

Valdos iki 3 ha sudaro 58% bendro Lietuvos privačių miškų valdų skaičiaus. Apie 55% privačių miškų savininkų gyvena kaimo vietovėse. Dauguma (apie 82%) privačių miškų savininkų gyvena kaimo vietovėse, kur yra ir jų miškas. 30,7% miško savininkų yra virš 70 metų amžiaus, o daugiau negu pusė privačių miško savininkų yra moterys (52,2%). Tai didžiausia procentinė dalis Europos Sąjungos šalyse. Miško ūkis tradiciškai Lietuvoje buvo ir yra labai vyriška pramonės šaka, nors daugelyje imonių dirba nemažai moterų, kurios užima atsakingas, tačiau užima ne vadovaujančias pareigas.
Labai svarbu paminėti, kad šalyje daugelis privačių miško valdų turi po keletą bendrasavininkų. Tai lyg kolektyvinė nuosavybė.

img   Plačiau
Miškų ūkis saugomose teritorijose

Bendrai apie saugomas teritorijas

Saugomos teritorijos Lietuvoje užima 774,3 tūkst. ha. Tai 5 valstybiniai rezervatai, 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų, 258 valstybiniai ir 101 savivaldybės draustinis. Miškai saugomose teritorijose užima 384,4 tūkst. ha (49,6% saugomų teritorijų ir 18,8% visų Lietuvos miškų ploto). Be to, 290,1 tūkst. ha miškų plote yra apribotas ūkinis režimas. Tai įvairios paskirties apsaugos zonos, miestų ir rekreaciniai miškai, priešeroziniai, laukų ir kiti apsauginiai miškai.

 

Iš viso saugomų teritorijų ir kitų miškų, kuriuose apribotas ūkinis režimas, yra 674,5 tūkst. ha (32,6% visų Lietuvos miškų). Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro:

  • Konservacinio prioriteto saugomos teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai ir objektai. Joms priskiriami rezervatai (gamtiniai ir kultūriniai), draustiniai bei gamtos ir kultūros paveldo objektai (paminklai).
  • Ekologinės apsaugos prioriteto saugomos teritorijos, išskiriamos norint išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir kultūros paveldo kompleksams bei objektams arba neigiamo antropogeninių objektų poveikio aplinkai. Šiai kategorijai priskiriamos ekologinės apsaugos zonos.
  • Atkuriamosios apsaugos saugomos teritorijos, skiriamos gamtos išteklių atsistatymui, pagausinimui bei apsaugai. Joms priskiriami atkuriamieji ir genetiniai sklypai.
  • Kompleksinės saugomos teritorijos, kuriose sujungiamos išsaugančios, apsaugančios, rekreacinės ir ūkinės zonos pagal bendrą apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą. Joms priskiriami valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai bei biosferos monitoringo teritorijos (biosferos rezervatai ir biosferos poligonai).

Lietuvos saugomų teritorijų sistema, papildoma EB (Europos Bendrijos) svarbos Natura 2000 teritorijomis, steigiamomis įgyvendinant Europos Sąjungos Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus. Šiuo metu daugumai šalies saugomų teritorijų jau suteiktas Natura 2000 teritorijos, t.y. Europos Bendrijai svarbios saugomos teritorijos, statusas.

Saugomose teritorijose akivaizdžiai susikerta išsaugojimo ir naudojimo interesai. Jos reikalauja išskirtinio žmogaus dėmesio, rūpesčio. Daugiausia dėmesio reikalauja valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsauga ir tvarkymas, nes šios kompleksinės
saugomos teritorijos skirtos ne tik išsaugoti (ir/ar atkurti) gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį, išsaugoti tipiškas arba unikalias ekosistemas, bet ir propaguoti bei remti Lietuvos regionų etnokultūros tradicijas, sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui, plėtoti aplinkosauginį švietimą, kt.

img   Plačiau
Prekyba apvaliąja mediena

Uraganas “Ervinas” ženkliai paveikė apvaliosios medienos prekybą Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Dėl uragano padarinių miškų urėdijų ir privačių miško savininkų pajamų sumažėjimas bei nuostoliai sudaro apie 10 mln. Lt.
Skaičiuojama, kad dėl medienos sortimentų prekinio pablogėjimo ir medienos ruošos darbų išlaidų padidėjimo 1 kūbinių metrų išlaužtos ir išverstos medienos pajamos vidutiniškai sumažėja iki 20 Lt. Pastebėtina nemaloni tendencija, kad tokie didžiuliai vėjavartų ir vėjalaužų kiekiai gana ženkliai paveiks Lietuvos medienos rinkos situaciją (spygliuočių popiermedžių sortimentų kainos jau dabar mažėja apie 30 proc., palyginti su kainų indeksu pirmomis metų dienomis) ne tik Skandinavijos, bet ir Baltijos šalyse, įskaitant ir Lietuvą.

Svarbiausia – kokybė

Apvlaioji mediena gaminama sortimentais, kurie gali būti: rąstai, tariniai rąstai, popiermedžiai ir malkos. Žinoma, rąstai paprastai yra brangiausia apvaliosos medienos rūšis, malkos – pigiausia. Medienos sortimentai vertinami kūbiniais metrais, rąstai paprastai matuojami kiekvienas atskirai, o tariniai rąstai, popiermedžiai ir malkos apskaitomi įvedant tam tikrus medienos matavimo koeficientus (atitinkamai 0,64-0,68; 0,48-0,52; 0,46-0,64).
Apvaliosios medienos kaina priklauso ne tik nuo sortimentų, bet ir nuo medžių rūšies (vertingausia mediena – ažuolo, pušies, eglės, beržo, mažiau vertinga – juodalksnio, drebulės, baltalksnio).
Žinoma, daugelį domina klausimas, kiek kainuoja medienos kūbinis metras?
Kainos Lietuvoje labai įvairuoja, priklauso nuo daugelio veiksnių, kurių dalis išvardinta anukčiau, taip pat būtina žinoti tai, kad pagaminti 1 m3 medienos šiuo metu kainuoja 25-35 lt, taip pat medieną reikia nugabenti iki lentpjūvės, tai dar kainuoja nuo 15 iki 35 lt/m3. Miško savininkas, pardavės medieną, turi mokėti FAPM, kuris lygus 15 proc. tarifui. Taigi, pavyzdžiu galime teigti, kad jei lentpjūvė teigia, kad perka pušies B klasės rąstus už 150 lt už 1 m3, miško savininko grynosios pajamos būtų apie 70 lt/m3.

img   Plačiau
Miško kirtimo darbai

Lietuvoje kirtimai yra griežtai reglamentuoti; gi Vakarų šalyse tvarka gerokai liberalesnė. Dabar Lietuvoje miškingumas siekia 31 proc., mokslininkai rekomenduoja 33 proc., taigi esame netoli optimalaus žemės, vandens ir miško santykio. Lietuvoje miškai, sovietmečiu buvo labiau saugojami, nekertami, todėl restitucijos eigoje, taip jau sutapo, atsirado daug persenusių medynų kuriuos užpuolė kinivarpos ir pradėjo niokoti stichinės nalaimės.
Todėl skubiai reikėjo iškirsti gendančią medieną. Visuomenė tai pastebėjo ir šešėlis krito ant miškininkų, miško savininkų, kurie kaip dažnai galima iškgirsti “baigia iškirsti visus Lietuvos miškus”.
Beje, dėl medienos resursų Lietuvoje, palyginus su kaimyninėmis valstybėmis, lietuviai kerta mažiausiai. Lietuvoje augančiuose miškuose yra 385 mln. kubiniai metrai medienos, kurie kasmet priaugina 12 mln. kubinių metrų naujos medienos, o iškertama 6,5 mln. (pusė metinio prieaugio) valstybiniuose ir privačiuose miškuose kartu sudėjus. Išvada - kasmet 5,5 mln. kubinių metrų pasensta. Vienintelis trūkumas, kad rinkoje paklausesni vertingesni brandaus amžiaus pušynai, eglynai, užmirštant drebulynus, baltalksnynus, kuriems kirsti šiuo metu ekonominės sąlygos yra nepalankios.

Pastebėtina, kad anksčiau Lietuvos baldų pramonė žaliavą įsiveždavo iš Rusijos (Karelijos regiono), o dabar naudojamasi vietiniais resursais, įsivežama gal tik 4 proc. Beje, šiais metais Aplinkos ir Ūkio ministerijos atliko medienos poreikio ir pasiūlos tyrimą, iš kurio paaiškėjo, kad 2010 m. Lietuvos baldininkams ( o jie, kaip žinai, yra stiprūs), reikės 10,5 mln. kubinių metrų medienos, tuo tarpu didinti kirtimų iki to laiko nėra numatyta, tad daug medienos teks įsivežti, o ekonomiškai menkavertė lietuviška (drebulė, baltalksnis) liks pūti miške.

Siekiant patenkinti subalansuotas ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes, reikalinga ne tik išsaugoti esamus miško išteklius, bet ir užtikrinti racionalų, tolygų ir nepertraukiamą jų naudojimą kirtimų pagalba. Tuo tikslu turi būti išsaugoti ir formuojami ūkiškai vertingi, produktyvūs ir atsparūs medynai.

img   Plačiau
Miškų atkūrimas ir įveisimas

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai Lietuvoje reglamentuoja tvarių ir produktyvių, daugiatikslės ir specialiosios paskirties miškų, atitinkančių šalies gyventojų ir ūkio poreikius, atkūrimą ir įveisimą, laikantis subalansuoto miško ūkio plėtros principų.

Pagrindinės sąvokos:

Miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose, kuriose prieš tai miškas augo.
Miško įveisimas – miško želdinimas sklypuose, kuriose prieš tai miškas neaugo.
Miško želdiniai – žmogaus pasodinti arba pasėti miško medžiai ir krūmai, atkuriant arba įveisiant mišką.
Miško želdinimas – miško medžių ir krūmų sėklų sėjimas arba miško sodmenų sodinimas įveisiant arba atkuriant mišką.
Miško žėlimas – miško atsikūrimas arba įsiveisimas be žmogaus pagalbos arba taikant miško žėlimą skatinančias priemones.
Miško žėliniai – sužėlę miško medžiai ir krūmai, atsikuriant miškui arba apželiant mišku žemėms, kuriose prieš tai miško nebuvo.

Miškas želia arba želdinamas visuose apaugusiuose mišku sklypuose, kuriuose vyksta natūralūs miško kartų kaitos procesai arba juose augančius medynus numatoma kirsti pagrindiniais, plynais sanitariniais ir rekonstrukciniais kirtimais, o taip pat neapaugusiose mišku žemėse ir ne miško žemėse, kuriose numatytas miško veisimas pagal

img   Plačiau
Miškų ir miškų ūkinės veiklos sertifikavimas

Pastaraisiais metais medienos produktus eksportuojančios Lietuvos įmonės aktyviai ieško kelių ir prašo tiek Valstybinių miškų pareigūnų, tiek privačių miško savininkų sertifikuoti savo miškus. Medienos perdirbėjai yra susirūpinę, kad prarado ar gali prarasti didelius kontraktus su Vakarų Europos, nes šie reikalauja medienos iš sertifikuotų miškų, kuriuose miškų ūkis yra vykdomas pagal darnaus miškų ūkio principus. Didėjant medienos eksportuotojų, susiduriančių su šia problema skaičiui, susidomėjimas miškų ūkio sertifikavimu Lietuvoje taip pat auga. Šioje laidoje pabandysime trumpai apžvelgti miškų ir miškų ūkinės veiklos sertifikavimą ir įvertinti jo taikymo Lietuvoje galimybes.

Valstybinės miškų apskaitos duomenimis Lietuvoje medynai auga beveik 2 mln. ha plote ir yra sukaupę apie 360 mln.m3 medienos, iš kurios kasmet panaudojama (iškertama) apie 6 mln.m3. Tai sudaro tik apie pusę bendro metinio medienos prieaugio (su žieve), kuris yra lygus 12 mln.m3. Iš privačių miškų Lietuvoje pastaraisiais metais iškirsta ir parduota apie 2,5 mln.m3 medienos, kasmet. Taigi sudaro apie trečdalį visos medienos kiekio, kuris pagaminamas šalyje. Didžioji dalis šalyje pagaminamos medienos perdirbama vietinės medienos apdirbimo pramonės, o popiermedžiai, kurie skirti gaminti celiuliozę, dėl to, kad Lietuvoje nėra celiuliozės fabriko, yra eksportuojami į užsienį, dažniausiai, Skandinavijos šalis.

img   Plačiau
Europos Sąjungos parama privačiam miškų ūkiuiEuropos Sąjungos parama privačiam miškų ūkiui
Medžioklė – taip pat miško ūkio dalisMedžioklė – taip pat miško ūkio dalis
Privačių miškų tvarkymo sprendimas - vienas įmonių tinklasPrivačių miškų tvarkymo sprendimas - vienas įmonių tinklas
Darnaus miško ūkio principaiDarnaus miško ūkio principai
Kaip gali būti tvarkomas ir prižiūrimas miškas Lietuvoje?Kaip gali būti tvarkomas ir prižiūrimas miškas Lietuvoje?
Privatūs miškai LietuvojePrivatūs miškai Lietuvoje

 

UAB “Kėdainių miškas”

Birutės g. 8, Kėdainiai, LT-57175
Tel. 8 687 23139
El. paštas info@kedainiumiskas.lt
Tinklalapis www.kedainiumiskas.lt 

Pirmadienis-Ket 08.00-17.00
Penktadienis 08.00-15.00.

 

 
UAB "Kėdainių miškas" - Miško pirkimas su žeme, Miško pirkimas iškirtimui visoje Lietuvoje Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo paslaugos , web design, seo